Apie Čirali kaimelį, Chimeros bei Olimpo kalną
Kai sezono įkarštyje gidai, devintą prakaitą braukdami, kas dieną kyla į kovą su egzistuojančiomis ir neegzistuojančiomis poilsiautojų problemomis, verčiasi per galvą, kad išpildytų visus turistų lūkesčius ir užsilikusias rožines vaikystės svajones – juk už tai jie TOKIUS pinigus mokėjo – gidams galų gale akyse ima žaliuoti ne tik miškingi kurorto kalnai, bet ir pavojaus signalas – reikia poilsio! Viena iš tų vietų, kur mes bėgdavome slėptis ir atgauti jėgas yra Čirali kaimelis – autentiškos dvasios vietovė, kurioje pasimiršta turkiškas šurmulys ir aplanko ramybė.
Kas tai per vieta?
Čirali kaimelis yra toks, kokius sutinkame pasakose! Kažkur 30 kilometre, važiuojant nuo Kemero, tolumoje matosi įspūdingas gamtos peizažas – kalnais apgaubta jūros įlanka ir vingiuotas kelias, vedantis į kalno papėdėje esantį mažą kaimelį, paskendusį augalų žalumoje ir dieviškoje ramybėje.
Čirali man visada buvo itin jauki, kažką primenanti vieta. Tik vėliau supratau, kad man jis primena mūsų lietuviškas sodų bendrijas, kur žmonės augina vaismedžius ir, kur gausu žalumos, o vietoj sklypų stovi ne mediniai sodo nameliai, o jaukūs restoranai ir amatininkų bei autentiškų suvenyrų krautuvėlės.
Čia yra vos kelios gatvės, kuriose ramu, negirdėti plyšaujančių viešbutinių „vakaro programų” ar didelio turistų šurmulio. Žinoma, nėra ir gigantiškų viešbučių, o poilsis siūlomas nedidelėse vilose ar vienaaukščiuose „bungalow” nameliuose, žaliuojančių sodų apsuptyje, greta jūros.
Restoranai čia be baltų staltiesių, tačiau jaukūs ir primenantys malonę viešnagę pas artimuosius. Neretai restoranas yra šeimos verslas, kuriame įdarbinti ir suaugusieji, ir vaikai.
Visai atsitiktinai pavyko pataikyti į išties lūkesčius gerokai viršijusį restoraną, kurio maistas buvo be galo skanus, o kainos itin patrauklios!
Pavyzdžiui, pietūs dviem iš viso kainavo 97 liras, tai yra šiek tiek daugiau nei 11 eurų. Kada paskutinį kartą matėte tokias kainas?
Itin skaniai paruošta vištienos krūtinėlė su pievagrybių padažu, ryžiais ir salotomis kainavo 30 lirų ~ 3,50 €
Vištienos sparneliai su bulvytėmis ir salotomis 35 liros ~ 4 €
Alaus taurė 0,5 l. – 25 liros ~3 €
Ir sultys 7 liros ~ 0,80 €
Be to, kol išalkę laukėme pietų, gavome paskanauti šviežios, minkštutėlės duonos su įvairių rūšių užtepėlėmis, o sočiai papietavę, desertui buvome pavaišinti saldžiomis, prinokusio arbūzo riekėmis. Ir viskas yra nemokama, restorano serviso kokybei užtikrinti ir klientams pamaloninti – pavyko. 😊
Restoranuose kainos visur labai panašios, tačiau jau galime rekomenduoti „Lemon” restoraną, kurį išbandėme patys ir likome laaabai patenkinti. Bet Trip Adviseris gali suteikti Jums daugiau informacijos apie restoranus ir jų įvertinimus.
Olimpo paplūdimys ir jūriniai vėžliai
Mes į šį kaimelį važiuodavome ne tik po jo gatves pašmirinėti, o pasiilsėti čia esančiame paplūdimyje, kurio kraštovaizdis atima žadą. Paplūdimio gale stūkso miškais apaugęs Olimpo kalnas, formuojantis įlanką jūroje ir palengva susiliejantis su ja.
Kas galėtų geriau patvirtinti šios vietos autentiškumą, jei ne faktas, kad ją yra pamėgę ir vietiniai hipiai, kurių kultūra puikiai dera su šio kaimelio atmosfera.
Tačiau vaikštinėdami po paplūdimį ir žiopsodami į supančios gamtos grožį, būkite atidūs! Paplūdimio smėlyje naktimis didieji jūriniai vėžliai caretta caretta čia užkasa jauniklių kiaušinius ir mažieji vėžliukai išsiritę, smėliu pradeda savo pirmąją gyvenimo kelionę jūros link. Naktį, apskritai, po paplūdimį vaikščioti uždrausta, kad žmonės netrukdytų vėžliukų ramybės.
Prisiekiu, rašydama šį tekstą, Olimpos paplūdimy buvau prieš 3 dienas ir tąkart turėjau galimybę savo akimis pamatyti vėžlį, kurio, deja, taip ir nepamačiau.
Beslampinėdama po apylinkes ir žiopsodama į antikinio miesto griuvėsius, apie kuriuos netrukus papasakosiu, nutolau nuo paplūdimio. Prifotografavus gražių sarkofagų ir kitų istorinių relikvijų, grįžau patenkinta. O kad būčiau žinojus, ką aš dėl to praleidžiu!
Kai tik aš išėjau, vienas žmogus pamatė smėlyje besikuičiantį vėžliuką! Išgirdau tik, koks mažas jis buvo, koks ryškiai žalias, kaip tabalavo kojytėmis ir visus kitus gražius dalykus, kurių aš nemačiau! Draugas tikino, kad šaukė mane tol, kol aplinkiniai pradėjo nebe į vėžlį, o į jį kreivai žiūrėti. O aš negirdėjau absoliučiai nieko… Galiausiai visi pasigrožėję, vėžliuką saugiai nunešė į jūrą, kad jam nieko nenutiktų… Nors tiek.
Aš, taip mylinti šiuos gyvūnėlius, kad net savo kūną papuošiau vėžlio tatuiruote, savo „sėkmę” apibendrinti galiu taip: sarkofagai, kaip stovėjo kelis tūkstančius metų, tikiu, kad dar būtų pastovėję bent pusvalandį, o aš, kiek palaukus, būčiau spėjus pamatyti ir vėžliuką ir griuvėsius.. Bet, kaip ten sakoma? – „neskubėk ir būsi pirmas”.
Antikinis Olimpo miestas
Griuvėsiai, per kuriuos nepamačiau vėžliuko, kadaise vadinosi Olimpo miestu, pavadintu, kaip galima lengvai nuspėti, kalno, stovinčio šalia, vardu. Įdomumo dėlei pasidomėjau, kiek mūsų Žemelėj yra Olimpo kalnų. Pasirodo, devyniolika! 4 Graikijoj, 3 Turkijoj, 1 Kipre, 9 Amerikoje, 2 Australijoje ir vienas… Neatspėsite, kur! O gi Marse :)))))))
Tęsiant kalbą apie šį antikinį miestą, jis turėjo gyvuoti Graikijos klestėjimo laikais – Helenizmo laikotarpiu, maždaug 4 a. pr. Kr. Nenuostabu, kad miestui kurdinti pasirinkta tokia ypatinga vieta – ne tik kalnų apsuptoje jūros įlankoje, bet ir ant upės kranto, kuri įteka į jūrą.
Literatūroje rašoma, kad vėliau šį miestą, kaip ir aplinkines teritorijas, galingasis karžygys Julijus Cezaris, dar jaunas būdamas, prisijungė prie Romos imperijos. O šiandien apie šiuos įvykius liudija išlikusios Romos imperijos šventyklos, pirčių ir sarkofagų griuvėsiai. Pamatyti dalį buvusio miesto galima ir iš paplūdimio pusės, tačiau, yra atskiras įėjimas į šio muziejaus po atviru dangumi teritoriją, kurio bilietas vienam asmeniui kainuoja 30 lirų ~ 3,50 €.
Degantis Chimeros kalnas
Jei manote, kad vienai dienai užtektų pamatyti vieną iš 20 Olimpo kalnų su galimybe sudalyvauti vėžliukų išsiritimo ceremonijoje bei antikinio miesto, priklausiusio pačiam Cezariui, griuvėsius, tai dar čia yra dar ne viskas, mano mielieji!
Vyšnia ant torto yra Chimeros kalnas, oficialiai vadinamas Yanartas. Tai kalnas, kuris, kaip mitinis gyvūnas Chimera, turintis liūto galvą, ožio kūną ir gyvatės uodegą, spjaudosi ugnimi iš jame esančių angų. Amžinosios ugnies kalnas yra ne koks nors šiuolaikinės pirotechnikos stebuklas! Jis yra susiformavęs natūraliai, o iš jo plyšių besiveržiančios dujos, sureagavusios su deguonimi, tiesiog užsidega savaime!
Norintiems išvysti šį reginį, rekomenduoju kopti vakare, kad liepsnos pasirodytų visu savo gražumu! Tik reikia būti nusiteikusiems kopti akmeningais kalno šlaitais, kol pasieksite jo viršūnę – tai maždaug užtrunka pusvalandį. O kad kelionė tikrai būtų užskaityta, kartu su savimi galite pasiimti zefyrų ir prabangiai juos pasišildyti pačios Chimeros liepsnose, kaip tai daro vietiniai vaikučiai, įgudę greitai užstraksėti į kalną.
Pasibuvus tokioj, magiška gamta ir didinga istorija apdovanotoje, vietoje, prasivėdina persikaitusi galva ir užplūsta nauja, pozityvi energija. Mes savo turistams taip pat siūlydavome vakarėjant pasivažinėti po šias vietoves su džipais ir praleisti vakarą už didžiųjų viešbučių ribų. O šiems ši išvyka nuoširdžiai patikdavo, tikiu, kad patiktų ir Jums 🙂
