Kelionės Graikijoje: nuo Atėnų iki Albanijos
Būna žmonės atranda vietų, kurios juos traukia neapsakoma trauka. Man ši vieta yra Atėnai – miestas, kurio didybė užburia. Galima sakyti, kad nebuvote Atėnuose, jei neaplankėte garsiojo Partenono – deivei Atėnei pastatytos šventyklos ant paties Akropolio viršaus, kur kiekviena rytą ir vakarą kareiviai iškilmingai pakelia ir nuleidžia Graikijos vėliavą.
Taip pat didžiulis zoologijos sodas, kuriame gyveno lietuviški delfinai, kol mūsų delfinariumas buvo tvarkomas – galbūt būtent šie delfinai savo šou atliko ir pas mus Klaipėdoje?
Pasisekė tiems, kam pavyko išvysti prestižinės Graikijos parlamento apsaugos pasikeitimo ceremoniją – dviejų uniformuotų vyrų iki smulkmenų sinchroniškai suderintų judesių mini spektaklį.
Negaliu nepaminėti ir taip laisvai po teritoriją lakstančių karalių Džulianų. Kas nėra matę filmuko „Madagaskaras”, paaiškinsiu – tai pūstauodegiai lemūrai, kurie gali šokinėti sodo lankytojams tiesiai virš galvų, o kam labiau pasiseka, nutūpti ir ant peties! Nuostabus gyvūnėlis, nesupyksta, kai rankos niežti paliesti tą jo uodegėlę!
Be abejonės, centrinėje Graikijoje ant uolų įsikūrę vienuolynai – Meteoros, mano supratimu, būtų galima priskirti naujiesiems pasaulio stebuklams! Kaip pirmieji vienuoliai ant daugiau nei 300 metrų aukščio uolų sugebėjo įkurti vienuolynus, iki šiol nėra aišku. Užtad, kaip jie ten dabar užsikelia, nufilmavau pati:)
Taip važiuodami nuo taško iki taško pasiekėme Albaniją ir Sarandės miestą. Nors jis ir priklauso Albanijai, tačiau nemažai čia gyvena ir graikų, o pats miesto pavadinimas irgi yra graikiškas. Saranda reiškia skaičių 40, tiek buvo šventaisiais paskelbtų kankinių, kurių garbei ir buvo pavadintas šis miestas, kadaise priklausęs Graikijai.
Tačiau mano vienas gražiausių prisiminimų, tai žymaus graikų dainininko Lavrenčio Machairitso koncertas, kuriame sudalyvavau net tris kartus. Pamilau jo muziką, o šis įrašas tapo dar brangesnis, kadangi mažiau nei po metų maestro iškeliavo… Dar dabar turiu išlaikiusi lipnų lapelį su ranka užrašyta koncerto vieta – Γυάλινο μουσικό θέατρο (Stiklinis muzikinis teatras), kurį rodydavau taksi vairuotojams.
Ir šiais metais jau turėjau bilietus į Atėnus, bet vietoj to gavau laiko tik prisiminti, kodėl mane ši šalis taip traukia… Daugybė prisiminimų dar liko šio video dienoraščio, pagyvinto muzika, paraštėse, tačiau to užtenka prižadėti sau ten dar ir dar kartą sugrįžti.
