Naša Raša Turkijoje ir kiti turistų perliukai

Į kurortus, kur viešbučiuose yra viskas įskaičiuota, važiuojame ilsėtis nuo darbų, rūpesčių ir kasdienio gyvenimo rutinos. Stebint iš šono, kartais atrodo, kad paliekame ne tik rūpesčius namuose, bet ir savo mąstymą nustatome veikti laisva pavara.

Ir tai suprantama, nes vieniems poilsis yra „atsijungimas“ nuo visų išorinių problemų, kurias atostogų metu už mus sprendžia atsakingi darbuotojai. O štai kitiems atostogos yra savaitinis „nusirovimas“, kur „viskas galima“, kuriame dalyvauja daug alkoholio ir tokių pat bendraminčių. Kaip kažkada mano klientas yra pasakęs: „nieko man daugiau nereikia, tik viskis, cola, all inclusive“.

Teko ir man pasavanoriauti ir iš arti susipažinti su Turkijos viešbučio gyvenimu, kur kiekvieną dieną nuolatos nauji svečiai keičia senus, tačiau kai kurie visgi sugebėjo palikti prisiminimą apie save. Nepaslaptis, klientūra čia slaviška – pagrinde rusai, ukrainiečiai ir baltarusiai, tačiau tai tikrai nereiškia, kad visi jie tokie ar, kad kiti taip nesielgia. Čia yra pateikiamos situacijos, su kuriomis tenka susidurti viešbučio darbuotojams. 

Ir taip, net ir šiuo laikotarpiu viešbutis, prisitaikęs prie dabartinių aplinkybių, sėkmingai tęsia savo veiklą iki šiol… Bet šįkart aš ne apie tai.

Taigi, visi mes, žmonės, esame žmogiški ir pagrybavimai suteikia mums žavumo bei progą pasijuokt patiems iš savęs arba praskaidrinti dieną kitiems. Tad šiandien noriu pasidalinti su Jumis poilsiautojų perliukais, kurie privertė šyptelėti ir nusiraminti, kad ne man vienai kartais pasitaiko tų „pagrybavimų“.

Auksinės klientų mintys ir paklausimai

– Rox Royal – ką rusiškai reiškia šitas pavadinimas?  

🔸🔸🔸

– O daug žmonių šiandien į Maskvą išvažiavo iš viešbučio? 

🔸🔸🔸

Aš: Prašau, pasirašykite čia. 

Klientė: Parašas, kaip pase, ar kaip?

🔸🔸🔸

Du vidutinio amžiaus vyriškiai, su vis dar nuo maudynių varvančiais šortais ant marmurinių viešbučio grindų, paklausė manęs:

– Ar mes galim taip vaikščiot po viešbutį, ar geriau maikes užsidėt?

Mūsų kaimynams iš Kaliningrado pasakiusi, kad esu iš Lietuvos, gavau komentarą:

– Europa – chorošo, Rasia – lučye (Europa – gerai, Rusija – geriausiai). 🙂

🔹🔹🔹

Klientai: Galime jums užduotį klausimą? 

Aš: Taip, žinoma.

Klientai: Iš kur jūs esat?

Aš: Iš Lietuvos. 

Klientai: Mes su draugu susilažinom, aš sakiau, kad jūs tikrai ne iš Pribaltijos.

Tada paspaudė vienas kitam ranką ir nuėjo… 

🔹🔹🔹

Žinote kokteilį „Sex on the beach„? Tai susipažinkite su bare užsakinėjamu „Seks na pliaž„. 

Katinėlis, kurio niekas nedrįso pakelti

Arba kelių dienų pachmielo žmonės ateina tavęs pakabint iš labai, labai arti… Visgi, galiu pasakyti, kad kaukės gali apsaugoti ne tik nuo viruso. 

🔹🔹🔹

80 – metė močiutė kartą išdygo prieš mane ir britišku akcentu sako:

– I am lost, – su tokiu pavydėtinu ramumu ir jokios panikos! Kai dauguma tokioj situacijoj jau būtų sukėlę visus ant kojų.

Pasirodo, nepataikė į savo, gretimai esantį, viešbutį. 

🔹🔹🔹

Mergaitės, klykiančios gatvėje ir filmuojancios save:

– Tuuurrciiiijaaaa!!!!!!!!! – Pavyko ne iš pirmo karto, tai buvo perfilmuojama ir vėl iš naujo:

-Tuuurrciiijaa!!!!!!!! – Kol neapsikentę praeiviai:

– Dievački, vsio chorošo? (mergaitės, jums viskas gerai?) 

🔹🔹🔹

Fun fact: egzistuoja vardas Faina 🙂

🔹🔹🔹

Na ir žinoma, rusakalbiai, atvykę į užsienio šalį, su vietiniais kalbą pradedantys be įžanginio paklausimo, ar tas žmogus bent jau supranta rusiškai.

Tiesiog iš karto prie reikalo: rusišku, ukrainietišku, baltarusišku žargonu, greitu tempu pradeda dėstyti savo problemą.

Stiliaus sprendimai kurorte

Vaikino, kuris atvykęs vienas pats, kasdienė rutina einant į paplūdimį ir grįžtant iš jo: 

greičio akiniai, šlepsinčios šliurės ir didelė JBL kolonkė, kuri jau nuo kambario iki pat paplūdimio, per visus viešbučio skliautus plešia „Samyi lučyi dien“ („Pati geriausia diena“). 

Kiekvieną. Mielą. Dieną. 

🔸🔸🔸

Kitas atvejis. Vėl vyras, vėl su telefonu, šįkart be kolonkės, bet su greičio akiniais. Kas dieną vaikštinėdamas po viešbutį, visu garsu iš telefono leisdamas dainą „I will survive“.

O kartą sušokęs solo šokį lobyje, šaukė „Raša tūrist za bėst!“ 🙂

🔸🔸🔸

*Belaukiant autobuso į oro uostą*

Ryškiai mėlyni vyriškio kedai ir tokios pat spalvos paloskinės, treninginės kelnės. Jokio viršaus, net maikės nėra – nuogas kūnas.

Bet treningiukai su šiltuku – nes reikės grįžti į Rusijos Novosibirską, o kol kas be maikės, nes vis dar Turcija. 

🔸🔸🔸

Vaikinukas kartu su kompanija pareidinėja iš paplūdimio.

Jis vilki iki žemės juodą, peršviečiamą paplūdimio suknelę, tamsius akinius ir skarelę, surištą kaip popo karūna. Rankoje laiko kažkokį daiktą ant šniūrelio, imituojantį smilkalus. Eina ir laimina visus. Tiesiog. 

🔹🔹🔹 

Eini gatve link pliažo, lauke karšta, o juodas asfaltas tikrai nevėsina. Pamatai veidrodinių langų sieną. Sustoji ir pradedi išširenginėti iki maudymkės. 

Kitąpus stiklo ofise sėdi sutrikę žmonės. 

Bet juk čia Turcija, vsio normalna.

🔹🔹🔹

Ar manote, kad vyriškas kirpimas, kur plaukai nukerpami mašinėle, gale paliekant ilgas kasas yra atgyvenęs dalykas? 

Tiktai ne šiandien. Tiktai ne šičia.

Tušinukų fetišas

Matai krūvą tušinukų, reiškia reikia čiupti vieną ir dėti į tašę. Nors eini į paplūdimį. Gi chaliavai!!! 

Ir nesvarbu, kad dabar koronos laikai ir kad tušinukai tikrai nepadėti dalijimui, o kaip tik dezinfekcijai po panaudojimo…

🔸🔸🔸

Linksmiausia ir juokingiausia, kai tušinuku mandagiai rodau į formą, kaip ir ką reikia užpildyti, o žmonės vietoj to, kad klausytųsi ir stengtųsi įsidėmėti – akimis seka ne tekstą, o tušinuką, bandydami pagriebti jį man iš rankų!

Vdrug neduosiu su kuo rašyt?.. 

Kai užsisakai standartinį kambarį, bet norisi geresnio

Klientas pasaldintu balsu, kol ruošiu jiems popierius:

– O koks tavo vardas? 

Aš: -Greta.

Klientas: -Mmm…

Aš: -….

Klientas, stebėdamas mano reakciją vėl saldžiu balsu:

– O kaip čia su kambariais, nėra problemos?

Šokoladas ant stalo ir viltingas žvilgsnis. 

🔹🔹🔹

– Aš Turkijoj 29 kartą. Tai gal kambarį galima gaut geresnį? 

🔹🔹🔹

Arba iš jaudulio iškrentantys doleriai, užslėpti pasuose… 🙂

🔹 🔹 🔹 

Bet svarbiausia tai, kad šių visų klausimų, pageidavimų ir pasiūlymų susilaukiau, nors ant mano vienišo stalelio nebuvo nei kompiuterio, nei parašyta „Reception“ –  tik anketos, termometras ir kiti popieriai.

Čia taip pat, jei parduotuvėje kištumėte savo prekes ir pinigus ne kasininkei, o tai, kuri sveria salotas. 

Tačiau, kaip ir minėjau, atvyksta žmonės čia ilsėtis, o ne galvą sau kvaršinti 🙂

P.s. Aš pati kažkada, kai tik pradėjau naudotis banko kortele, paprašiau kasininkės nuskaičiuoti visus ten esančius pinigus… Kaip nuo kokios lojalumo kortelės. Gėda dar iki dabar, bet ir juokinga. Linkėjimai tai kasininkei, jei skaito.😅

Ir stiprybėms visiems, dirbantiems su tokiais, kaip mes – žmonėmis.🙈🙉🙊