Atostogos Turkijoje!
Po rudeniškos darganos ir žiemos, dovanojusios mums dienų, kai, rodos, dangus su žeme maišėsi, pagaliau sulaukėme pavasario! Tai reiškia, kad prasideda didysis atostogų planavimas ir mūsų išsiilgtos šalys vėl atveria kurortų duris, kviesdamos poilsiautojus. Su tokia žinia pas mus sugrįžta didieji kelionių organizatoriai, meistriškai bandantys suderinti pavargusių ir išsiilgusių atostogų žmonių poreikius bei palengva laisvinamus pandemijos ribojimus.
Puikios naujienos, kad nuo kovo 26 dienos organizuojamos poilsinės kelionės į Turkiją! Planuojama, kad, įsibėgėjus balandžio mėnesiui, lėktuvai iš Lietuvos Antalijoje leisis net kelis kartus per dieną. Tad po 3,5 val. trunkančios kelionės, išlipus iš lėktuvo ir dvelktelėjus karštam oro gūsiui, suprasite – pagaliau prasidėjo atostogos! Taigi, kur Jūsų pasas ir kremas nuo saulės?
Su naujausiais kelionių reikalavimais galite susipažinti čia, tačiau, jeigu norite jaustis saugūs ir būti užtikrinti, kad Jumis bus visapusiškai pasirūpinta, nuoširdžiai rekomenduoju keliauti su kelionių organizatoriais. Iš savo praktikos galiu patvirtinti, kad kelionių atstovai padės nepasimesti ir saugiai lydės Jus nuo oro uosto iki pat viešbučio, suteiks reikiamą informaciją, visada pagelbės bei padės. Na, o jeigu norite užbėgti įvykiams už akių ir pasiruošti atostogoms Turkijoje, jau šiandien papasakosiu Jums, kokie klausimai dažniausiai kyla į Turkijos kurortus atvykusiems poilsiautojams bei ką pravartu žinoti jau dabar.
Įvertinkite kelionės trukmę ir būkite jai nusiteikę
Visiškai suprantama, kad vos tik lėktuvui atsiplėšus nuo žemės, mes nekantraujame kuo greičiau atsirasti žydros jūros pakrantėje, kur nors po palme, su kokteiliu rankoje. Deja, lėktuvas nesileidžia Jūsų viešbučio teritorijoje, o Antalijoje, viename didžiųjų Turkijos miestų, nuo kurios iki Jūsų pasirinkto viešbučio gali dar laukti gabalas kelio.
Pavyzdžiui, Kemeras yra vos už 60 km nuo Antalijos oro uosto, tačiau pirmąjį šio regiono viešbutį pasiekiame maždaug per vieną valandą… O jeigu Jūsų pasirinktas viešbutis yra pačiame tolimiausiame regiono taške – Tekirovoje, arba Jūs vykstate į Alaniją, iki kurios dar laukia papildomi 120 km kelio?.. Juk viešbučių, kuriuose sustojama pakeliui, gali būti penki ir daugiau… Tad mano patarimas būtų prieš rinkdamiesi kurortą bei viešbutį jame, įvertinkite, kiek toleruojate keliones autobusu, galbūt, keliaujate su mažais vaikais, kuriuos ši kelionė itin išvargins?
Kartais atvykę žmonės pasakoja, jog yra nemiegoję beveik visą parą: į Vilnių keliavo iš Klaipėdos, laukė skrydžio, skrido lėktuvu, važiavo autobusu, kol galiausiai pasiekė savo viešbutį ir įsiregistravo jame. Beje, priminsiu, kad viešbučio para prasideda nuo 14 ir baigiasi 12 val. Tai reiškia, kad įsikelti į kambarius galite nuo 14 val., o išsikelti privalote iki 12 val., net jeigu Jūsų skrydis yra vakare. Šiuo atveju gali pagelbėti už papildomą mokestį taikoma vėlyvo išsiregistravimo paslauga (late check out) bet ir labai svarbu gerai paruošti namų darbai – ne tik priimtinas viešbučio lokacijos pasirinkimas, bet ir užsakomas privatus pervežimas iš oro uosto tiesiai į viešbutį, taupant Jūsų brangų atostogų laiką.
P.s. Jeigu Jūsų problemą gali išspręsti pinigai – vadinasi tai ne problema. Yra tokių ypatingų viešbučių, kaip Maxx Royal, kuris turi savo sraigtasparnius, paimančius svečius tiesiai iš Antalijos oro uosto ir atsiskraidinančius į savo privačią teritoriją. Štai kaip paprastai galima išspręsti atstumo ir laiko klausimą. 🙂
Piniginiai reikalai
Tęsiant kalbą apie pinigus, Turkijos oficiali valiuta yra lira (TRY, ₺), o centai yra vadinami kurušais (kuruşlar), bet Turkijoje galima atsiskaityti ir eurais, ir doleriais. Turkiškosios liros kursas nuolat kinta euro ir dolerio atžvilgiu, kartais net kelis kartus per dieną, todėl patikrinkite esamą kursą Jūsų atostogų metu. Dabar lira yra smarkiai kritusi – 1€ ~ 16,39 ₺ ir 1$ ~ 14,81 ₺, tad dabar daug kas yra labai pabrangę…
Banko kortelėmis galima atsiskaityti dažnoje vietoje, tačiau Jūsų paklaus, kokia valiuta norite atsiskaityti. Rekomenduoju mokėti turkiškomis liromis, kadangi konvertuojant valiutą banke, Jums bus pritaikytas atitinkamas mokestis, bet jis nebus toks, kokį savo nuožiūra pritaikys pardavėjas, savo prekę vietoj lirų, įkainojęs eurais ar doleriais. O sutarę mokėti liromis, stebėkite, kad prie mokamos sumos būtų nurodyta „TL“, reiškiančių turkiškąsias liras. Juk nesinorėtų vietoj 50 lirų susimokėti 50 eurų… Man asmeniškai nėra tekę susidurti su tokiu atveju, bet atsarga gėdos nedaro. Užtat, kartą spontaniškai, gerų emocijų apimta, pirmosiomis savaitėmis Turkijoje, “gatvėje” nusipirkau akinius be jokių derybų už 30 eur, kurie netrukus sulūžo. Kiek jie realiai buvo verti žinoti net nenoriu… Bet pamoką tikrai gavau. 🙂
Kur pasikeisti pinigus į turkiškąsias liras?
Atvykusiems į Turkiją problemos išsikeisti pinigus neturėtų kilti. Pinigus galima pasikeisti bankomatuose, bankuose, valiutų keityklose ir parduotuvėse.
Bankomatai čia matomi iš tolo, kadangi jie atrodo kaip ryškiaspalvės būdelės. Jei yra nurodyti $ ir € ženklai, vadinasi bankomatas išduoda pinigus ne tik liromis, bet doleriais ir eurais, tačiau, jeigu šių ženklų nematote, vadinasi galite išsiimti TIK liras. Žinoma, kelis procentus už šią paslaugą pasiliks bankas, o tai priklauso nuo jo taikomų įkainių.
Valiutų keityklose – tablo yra nurodytas kursas, kuriuo jums pakeis grynuosius pinigus. Čia nėra taikomas keitimo mokestis, tačiau kursas gali būti mažiau palankus, nei, pavyzdžiui, banke. Valiutų keityklos dirba labai lanksčiu turistams grafiku, todėl net vėlai vakare galima pasinaudoti jų paslaugomis.
Banke – tik nepamirškite su savimi turėti asmens dokumento, kitaip jūs nebūsite aptarnauti. Banke gali būti palankesnis kursas nei keityklose, tačiau keitimo kursas priklauso nuo banko. Beje, savaitgaliais bankai nedirba.
Parduotuvėse – išsikeisti pinigus galite atsiskaitydami grynaisiais doleriais arba eurais ir paprašyti, kad grąžą jums atiduotų liromis. Fiksuotų kainų parduotuvėse, tokiose, kaip “Migros”, kursas yra gan palankus ir ant čekio matysite valiutos keitimo kursą bei atliktos operacijos išrašą.
Ryšys Turkijoje
Atsipalaidavę ir atitrūkę nuo kasdienio gyvenimo rūpesčių, nepamirškite, kad esate nebe Europos sąjungoje ir telefono įkainiai yra gerokai didesni! Apie juos turėtumėte būti informuoti sms žinute, tik atvykę į Turkiją. Kaip pavyzdį galiu pateikti vieno Lietuvoje populiaraus mobiliojo ryšio operatoriaus įkainius, norint susisiekti su Lietuva:
1 min = 2,10 eur
atsiliepti 1 min = 1,40 ct
sms = 60 ct
1 mb = 10 eur
Tad jei viešbučio WiFi Jums neužtenka, ar reikia už jį papildomai mokėti, geriau įsigykite mobiliojo ryšio kortelę Turkcell, Turk Telecom ar Vodafone. Apytikslės kortelių kainos: 130 – 200 lirų už 25 GB interneto, 750 min ir 750 sms.
Apie turgų
Turgus per regionų kaimelius keliauja skirtingomis dienomis. Vyksta maždaug nuo 8 iki 20 val. Turguje galima įsigyti vaisių ir daržovių, riešutų, arbatų, baklavos, granatų sirupo, alyvuogių aliejaus ir kitų gėrybių, o rūbai ar batai yra tokie, kokius mes matome pas mus turguose. Be to, labai panašiomis kainomis ir tokią pačią produkciją galima įsigyti ir eilinę dieną iš gatvės prekybininkų, nelaukiant „turgaus dienos“.
Transportas
Po savo kurorto miestelius ir apylinkes galite keliauti dolmušu – vietiniu autobusiuku. Jų specifika yra tokia, kad jie pajuda tuomet, kai susirenka pakankamai žmonių, važiuojančių ta kryptimi. Keleiviai neretai būna sugrūdami į autobusą, kuris ir gavo tokį pavadinimą – dolmuş, turkiškai reiškiantį „prigrūstas“.
Dolmušai, kursuojantys po regiono kaimelius, važiuoja pagrindinėmis gatvėmis, prasukdami pro daugumą viešbučių. Kai norėsite išlipti, vairuotojui šaukite „DUR“, tai reiškia „STOP“ ir prieš išlipdami susimokėkite už kelionę. Kainos nėra didelės, pavyzdžiui, iš Kemero nuvykti į Antaliją (~45 km) kainuoja 30 lirų.
Autobusiukai po regiono miestelius kursuoja maždaug kas 20 minučių, o juos stabdykite tiesiog iškeldami ranką į viršų. Turėkite omeny, kad kelionė dolmušu gali užsitęsti ilgiau, nei mes tikimės, kadangi žmonės stabdo juos, kada ir kur jiems reikia. Tad būkite kantrūs.:)
Automobilių nuoma
Viešbučiuose ir gatvėse galite išsinuomoti automobilį, dienai gali vidutiniškai kainuoti 35 – 50 eur. Labai patogu, kad nuo 2016 metų Turkijoje galioja europietiškas vairuotojo pažymėjimas. Vis dėlto, rekomenduoju gerai įsiskaityti kontraktą, kad visos sąlygos jums būtų aiškios. Taip pat ne ką mažiau svarbu turėti gerus vairavimo įgūdžius. Pietietiškos vairavimo manieros yra plačiai pagarsėjusios – kas greitesnis, tas pirmesnis. Todėl verta pagalvoti, ar tikrai reikalingas automobilis, galbūt, galite norimą vietą aplankyti su įdomia ekskursija, lydimi gido?
Turkijos muziejų pasas
Jei ketinate rimtai keliauti po Turkiją ir aplankyti ne vieną muziejų ar kitas istorines vietas, įsigykite muziejų pasą, su kuriuo galėsi aplankyti daugiau nei 300 objektų, gausite neblogų nuolaidų ir galimybę nestovėti eilėse! Kainos priklauso nuo Turkijos regiono ir paso galiojimo laiko. Juos galite įsigyti atvykę į muziejų, online bei kai kuriuose viešbučiuose. 7 dienų muziejų pasas Viduržemio jūros regione kainuoja 325 liras.
Gydytojai ir vaistinės
Kad ir kaip norėtųsi, kad atostogos praeitų sklandžiai, deja, kartais taip nutinka, kad prireikia ir gydytojo pagalbos, o korona šią tikimybę tik dar labiau padidino. Nepaisant to, visada taisyklė Nr.1 yra prieš išvykstant į kelionę įsigyti kelionės draudimą, kad būtų apmokamos bent jau būtinosios medicininės išlaidos. Patikėkite, šios paslaugos kainuoja nemažai.
Kur kreiptis? Jei atvykote su kelionių organizatoriumi, skambinkite savo gidui (nebent gidai patarė kitaip). Gidas nukreips jus į gydymo įstaigą, bendradarbiaujančią su Jūsų draudimu, kad visos medicininės išlaidos būtų sutvarkomos tarp gydymo įstaigos ir draudimo, o Jums tereikia pateikti tik asmens dokumentą ir draudimo polisą. Tokiu atveju, klinikos automobilis atvažiuoja į viešbutį ir nuveža pacientus tiesiai pas gydytoją. Turėkite omeny, kad į viešbučio kambarį gydytojas iš klinikos atvykti negali.
Kitas variantas yra kreiptis į viešbučio gydytoją, tačiau dažniausiai už šias paslaugas reikia susimokėti vietoje. Priklausomai nuo situacijos, tačiau draudimas turėtų padengti šias išlaidas, tad nepamirškite surinkti medicininius išrašus, čekius ir kitus įrodymus už Jums suteiktas paslaugas ir patirtas išlaidas.
Jei keliaujate savarankiškai ir Jums prireikia gydytojo, skambinkite Jūsų draudimo polise nurodytu numeriu ir būsite nukreipti į artimiausią gydymo įstaigą.
Kur ieškoti vaistinių?
Vaistinės Turkijoje žymimos E didžiąja raide, nuo žodžio „Eczane“, reiškiantį vaistinė ir tradiciniu medicinos + ženklu. Vaistinės darbuotojai dažniausiai kalba rusų, o kartais ir anglų kalbomis, todėl susišnekėti neturėtų būti sunku. Be to, vaistų kainos yra pigesnės negu Lietuvoje. Vaistinės šeštadieniais dirba iki 12 valandos, o sekmadieniais nedirba visai. Be to, Antalijos regiono kurortuose galima sutikti ir lietuvių, dirbančių vaistinėse! Juk visuomet pradžiugina, tokie netikėtumai, kai laužai liežuvį visomis žinomomis kalbomis, kol galiausiai išgirsti „ar jūs ne iš Lietuvos?“.:)
Kokias lauktuves parsivežti?
Turkija garsėja išties dėl daugelio čia gaminamų gėrybių. Niekada neprašausite parsiveždami kokybiškos alyvuogių produkcijos: aliejaus, muilo ar įvairiai apdirbtų alyvuogių. Žinoma, kaip be turkiškosios kavos ir įvairiausių skonių arbatos bei prieskonių. O apie turkiškos tekstilės ir odos kokybę, turbūt nereikia nė sakyti – pavyzdžiui, geri kokybiški medvilniniai rankšluosčiai ar odiniai batai jums tarnaus ne vienerius metus, neprarasdami nei spalvos, nei tekstūros.
Ar teko girdėti apie sultanitą? Tai mineralas, išgaunamas Turkijos teritorijoje, kuris priklausomai nuo šviesos keičia savo spalvą! Papuošalai su sultanito akmeniu atrodo itin stilingai ir originaliai, o kaina sąlyginai nedidelė.
Galite bent buteliuką įsigyti turkiškojo odekolono, vadinamo kolonija, kuriuo turkai nuolatos dezinfekuoja savo rankas. Jis būna įvairiausių kvapų ir įvairaus stiprumo, puikiai padedantis palaikyti higieną ir itin gelbsti karštomis dienomis.
Nors turkiško kebabo, greičiausiai, parsivežti nepavyks, tačiau smaližiams būtų nuodėmė neįsigyti garsiųjų turkiškųjų saldumynų – lukumo ar baklavos.
Lukumas yra želės gabalėliai, pagardinti riešutais, kokosų drožlėmis, rožiu vandeniu ar citrinomis ar kitais skoniais ir apibarstyti biria cukraus pudra.
O baklava yra skanumynas, pagamintas iš plonų tešlos lakštų, aplietų sirupu ir pagardintų riešutais bei kitais pagardais. Apsąla širdis vien prisiminus tirpstančios šviežios baklavos gabalėlio skonį…
Jei turėsite galimybę, kviečiu ne tik paragauti, bet parsivežti tiek sau, tiek artimiesiems granatmedžių produkcijos. Granatų sirupas yra nuostabus dalykas pagardinti salotoms ar marinuoti mėsai! Taip pat vaišėms puikiai tiks granatų vynas, ar… Butelaitis rakės (rakı) – tradicinis, turkiškas, stiprus gėrimas.
Iš tiesų, šį sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti, tačiau, mano nuomone, svarbiausia iš kelionės parsivežti daug gerų įspūdžių ir alkio jausmą naujiems potyriams!
Kada keliauti į Turkiją?
Turizmo sezonas Antalijos regione vyksta nuo pavasario vidurio iki vėlyvo rudens – t.y. balandžio pradžios iki lapkričio pradžios. Egėjo jūros regione šiek tiek trumpiau – gegužės – spalio mėnesiais ir temperatūra čia pora laipsnių vėsesnė nei Antalijos regione.
Pavasarį Antalijoje vidutinė oro temperatūra laikosi maždaug apie 16 – 19 laipsnių, o vanduo 16 – 18 laipsnių. Tad mums, šiauriečiams, šis laikas jau gali tikti maudynėms, lyginant su mūsų Baltijos jūra, kurios vidutinė vasaros temperatūra tesiekia 20 laipsnių. Tokiu metu siūlyčiau rinktis atostogas žmonėms, kurie nemėgsta karščio ir nori turėti daugiau ramybės, nes sezono pradžioje dar regionas nebūna perpildytas turistais iš viso pasaulio.
Vasarą, ypač liepos – rugpjūčio mėnesiais, vidutinė oro temperatūra tampa 27 laipsniai, bet karščiausiomis dienomis termometro stulpeliai siekia net virš 40 laipsnių. Vidutinė vandens temperatūra pakyla iki 26 – 28 laipsnių. Tokios temperatūros vanduo jau tampa arbatėle, iš kurios išlipus, akimirksniu norisi pasinerti atgal. Tai yra patys karščiausi mėnesiai, kada Viduržemio jūros drėgmė susilieja su karščio bangomis ir mes pasijaučiame lyg pirtyje. Poilsiautojų iš Lietuvos šiais mėnesiais taip pat būna mažiau, kadangi ne visi toleruoja tokį karštį, o ir Lietuvoje tokiu metu galima tikėtis stabilių vasariškų orų.
Na ir bene populiariausias metas keliauti išlieka ruduo. Tai rugsėjo – spalio mėnesiai iki pat lapkričio pradžios. Orai tampa malonios temperatūros, vidutiniškai 19 – 24 laipsnių, jūra po vasaros įšilusi iki 24 – 26 laipsnių – tiesiog tobulas variantas gulėti paplūdimyje ir džiaugtis šiltos jūros bangomis.
Beje, kai Lietuvoje įvedamas vasaros sezonas, Turkijos ir Lietuvos laikas susilygina. Labai patogu, kad nereikia sukioti laikrodžio nei pirmyn, nei atgal. Tačiau stebimas keistas fenomenas – Turkijoje laikas bėga neįtikėtinai greitai! Nė nepajusite, kur pralėkė atostogos! 🙂
Na ir dar keletas naudingų patarimų
Negerkite vandens iš čiaupo. Ši taisyklė galioja daugelyje karšto klimato šalių, kuriuose namų vamzdžiais teka nudruskintas, chloruotas vanduo, atkeliaujantis iš jūros. Jis nėra tinkamas gėrimui, bet praustis ar valytis dantis tikrai galima.
Nepamirškite arbatpinigių, vadinamų “Bakšiš” ! Jei esate patenkinti suteikta paslauga: barmeno pagamintu kokteiliu, gražiai sutvarkytu kambariu, paslaugiu vairuotoju ar bet kokiu kitu personalo darbu – nešykštėkite simboliškai savo padėką išreikšti palikdami bent eurą ar dolerį arbatpinigių. Kiekvienas papildomas pinigėlis darbuotojams turi didelę reikšmę, mat jie į kurortus atvyksta užsidirbti iš atokiausių Turkijos miestų, net aplinkinių šalių. Sezono metu įtemptas darbas vyksta be išeiginių ir trunka gerokai ilgiau nei 8 valandas. Iš to, ką jie užsidirba sezono metu, paskui gyvena likusius metus ir turi išlaikyti savo šeimą. O kokius praradimus šiam sektoriui atnešė pandemija, galime tik įsivaizduoti…
Derėkitės! Derybų meną, kaip turkiškosios kultūros dalį, siūlau pabandyti išmokti įvaldyti kiekvienam. Fiksuotų prekių parduotuvėse, kaip Migros, vaistinėse ir kitose krautuvėse, prekės turi barkodus ir derėtis čia nepavyks, tad praktikuokitės turguje ar derėdamiesi su gatvės prekeiviais. Tačiau nepamirškite, kad jeigu jau sutarėte abi puses tenkinančią kainą, būtų labai nepagarbu to daikto neįsigyti. Būkime žodžio žmonėmis, kad į mus, lietuvius, žiūrėtų su pagarba. 🙂
Tikiu, kad daugelis Jūsų jau esate svečiavęsi Turkijoje, galbūt, ir ne kartą. Kol pati dirbau Turkijoje, retai sutikdavau poilsiautojų, atvykusių pirmą kartą. Tačiau tai manęs visai nestebina – Turkija yra visokeriopai nuostabi šalis, kurioje ilsėtis, džiaugtis pasakiška gamta ir juolab keliauti po jos istorinius lobynus, atrandant, vis kažką naują, galima metai iš metų.
Tačiau, kaip bebūtų, keliones galima priskirti prabangos prekei. Prabanga laisvai keliauti, ilsėtis kitoje šalyje gali sau leisti toli gražu ne visi. Pasaulio banko duomenimis, 9,2 pasaulio populiacijos, 689 mln. žmonių, gyvena itin dideliame skurde, iš 1,9 $ per dieną. O tai, kas nutiko Ukrainos žmonėms, tiesiog yra protu nesuvokiama – daugiau nėra ką ir bepridurti. Todėl norėčiau pakviesti Jus, keliautojus ir poilsiautojus, padėti žmonėms, kurie neteko savo artimųjų, namų ir ramybės, dabar kovojančių už didžiausią šiandienos prabangą – laisvę, kurią turime mes. Mūsų širdys ir rankos Ukrainai bei organizacija Mėlyna ir geltona.
