Bendrauti ir pažinti žmones man buvo ir tebėra vienas maloniausių užsiėmimų. Tai nuvedė į psichologijos studijas ir dabar mano sąskaitoje yra Vilniaus universiteto psichologijos bakalauro diplomas. Labai vertinu ir džiaugiuosi įgytomis žiniomis bei suvokta psichologijos, kaip mokslo, svarba ir būtinu atsidavimu jam. Tačiau, atiduodama visą pagarbą, dar studijų laikais supratau, kad kelionės ir kitų kultūrų pažinimas yra tai, kur aš noriu pasinerti stačia galva. Dabar, gyvendama svečiose šalyse bei dirbdama turizme, matau, kad čia psichologijos klodai yra tikrai neaprėpiami, dėl to pernelyg nutolusi nuo savo šaknų nesijaučiu. 😉

Mano aistra keliauti atsirado, kai vieną vasaros sezoną praleidau dirbdama mažai kam girdėtoje Graikijos saloje – Karpatose. Ten,  pardavinėdama ledus turistams, gyvenau saloje nuolat tvyrančia atostogų nuotaika ir sekiau vietinio turizmo užkulisius. Tuomet pajutau – noriu gyventi tokiu gyvenimo ritmu ir taškas! Nuo to laiko Graikija man yra pirmoji meilė, kurią iki šiol vis dar matau tik rožinėmis spalvomis. Ją išmaišyti teko gana plačiai (tiesą pasakius, labiau išilgai), o kartu vis augo pažinimo džiaugsmas. Taip atėjo didysis apšvytimas – kaip būtų puiku tapti kelionių vadove, kuri nuolat keliauja su turistinėmis grupėmis ir dalijasi savo sukaupta patirtimi apie egzotinę šalį, kurioje tuo metu gyvena! Tiesiog: „Ne gyvenimas, o kutenimas. Ne darbas, o daina“ – kaip kartą šią veiklą apibūdinome jau dirbdamos kartu su kolegėmis.

Kai pagaliau ši mano svajonė išsipildė, kelionių atstovės karjerą pradėjau Turkijoje, Kemero regione. Iš Kemero kiekvieną savaitę vesdavau ekskursijas į Graikijos salą Kastellorizo, esančią visai čia pat Turkijos krantų, o žiemą turistines grupes lydėjau kelionėse po Egipto Šarm el Šeiką. Šios šalys tapo mano namais, kurių kultūrą ir gyvenimo būdą ne tik gražiais žodžiais perteikiu atvykstantiems turistams, tačiau pati gyvendama jose, turėjau prisitaikyti ir išmokti gyventi taip, kaip gyvena vietos gyventojai.

Toks gyvenimo būdas ir darbas su turistais man leido vis daugiau ir geriau pažinti ne tik naujas vietoves, tačiau ir čia atvykstančius žmones: kas jiems rūpi, kuo jie domisi bei ko jie tikisi. Šis procesas nėra baigtinis, o sukauptų žinių ir patirties niekada nebus gana. Ir štai man užgimė dar viena idėja, kad visa tai po truputį nugultų į šio blogo puslapius ir tokiu būdu galėčiau mokytis ir dalintis savo patirtimi su Jumis. Todėl pradėsiu nuo savo šypsenos – juk nuo to prasideda nuostabiausi dalykai!