Keliaujam po Turkiją: nuo Kemero iki Marmario per 5 dienas už 300 eurų! (1 dalis)
Šiais metais buvome apdovanoti galimybe artimiau pažinti mūsų mažytę Lietuvą ir pasidžiaugti, kiek daug dar neatrastų lobių turime. Nepaisant visko, turizmo industrijai šie metai buvo išties liūdni, o laimingos pabaigos vis dar nematyti. Kad ir kaip bebūtų, mes už šį nedėkingą laiką sugalvojome atsigriebti patys ir išsiruošėme į savarankišką kelionę po Turkiją.
Įsivaizduokite, kiek daug keliautojams gali pasiūlyti Turkija, kuri už Lietuvą yra didesnė visus 12 kartų! O mano svajonė buvo pamatyti Marmarį, tad ta proga nusprendėm patyrinėti pietvakarinę Turkijos pakrantę nuo Kemero iki Marmario.
Sakoma: „kai moki – netrunki”: maudynės 2 jūrose, aplankyti 3 miestai ir 7 lankytinos vietos, kelyje praleisti 900 kilometrų ir 4 naktys – mums dviems sutilpo į 300 eurų biudžetą! Todėl šiandien kviečiu Jus pasidaryti skanios kavos puodelį ir mintimis keliauti kartu su mumis! 😉
Kadangi visi kelionės įspūdžiai į vieną įrašą niekaip netilpo, tad nusprendžiau duoti Jums atsikvėpti, padalindama juos į kelias dalis.
Todėl šįkart pasakojimą pradedu nuo kelionės plano, patirtų išlaidų ir pasakoju apie pirmą dieną aplankytas vietas: Kaputašo paplūdimį, Pataros dykumą ir Saklikent kanjoną. 😉
Kelionės planas ir išlaidos
1 diena
- Kaputašo paplūdimys. Gultai 20 tl. (2,31 €)
- Pataros dykuma.
- Saklikent kanjonas 18 tl. (2,08 €)
- Pietūs restorane dviems 100 tl. (11,56 €)
- Nakvynė Fetijoje AirBnB 97 tl. (11,21 €)
2 diena. Fetija
- Pusryčiai dviems restorane 97tl. (11,21 €)
- Oludeniz paplūdimio gultai 15 tl. (1,73 €)
- Drono video 40tl. (4,62 €)
- Nakvynė viešbutyje Daljane 150 tl. (17,35 €)
3 diena. Daljanas
- Ekskursija 50 tl. (5,78 €)
- Paplūdimio gultai 25 tl. (2,89 €)
- Pietūs 106 tl. (12,25 €)
4, 5 dienos. Marmaris
- 2 nakvynės AirBnB 250 tl. (28,90 €)
- Pietūs 64 tl. (7,39 €)
- Vakarienė 50 tl. (5,78 €)
Apibendrinant:
- Kuras 709 tl. (81,96 €)
- Maistas 417 tl. (48,20 €)
- Apgyvendinimas – 4 nakvynės 497 tl. (57,45 €)
- Gultai 60 tl. (6,93 €)
- Pramogos / bilietai 163 tl. (18,84 €)
- Smulkios išlaidos 529 tl. (61,15 €)
Iš viso: 2375 ~ 274 eur
Pirmoji stotelė: Kaputašo paplūdimys
Atstumas: Kemeras - Kaputašo paplūdimys 165 km.
Kai kadaise palei jūrą stovėjusi Tauro kalnų siena prasiskyrė, jos plyšyje susiformavo nuostabi įlanka, kur akvamarino ir turkio atspalviai keičia vieni kitus, o bangos su didele jėga lūžta į krantą.
Nors ši įspūdinga vieta yra susidariusi natūraliai, tačiau matomas ir žmogaus prisilietimas – virš paplūdimio nutiestas tiltas, jungiantis kelią tarp atsiskyrusių šio kalno dalių. Beje, šis kelias yra tokiame aukštyje, kad norint nusileisti į paplūdimį, reikia įveikti net 186 laiptelius. Palyginimui, nusileisti iš penkto aukšto pakanka maždaug 150 laiptelių. :))
Šiais koroniniais laikais, net į paplūdimį buvome įleidžiami tik su kaukėmis ir pasimatavę temperatūrą. Įdomu tai, kad tokiame karštyje termometras visiems iš eilės rodė ne mažiau 38 laipsnių, o ir kaukės buvo privalomos dėvėti tol, kol lipome laiptais – paskui, besimegaujantiems saule ar jūros bangomis, jas dėvėti jau buvo nebeprivaloma :))
Įėjimas į paplūdimį buvo nemokamas, tačiau 2 gultai ir skėtis kainavo 30 lirų (apie 3,50 €). Aišku, nebūtų Turkija, jeigu vietiniai iš karto nesugalvotų bizniuko. Porelė, kuri jau ruošėsi išeiti, pasiūlė perimti jų gultus už 20 lirų, o mes sutikome. Paskui gulėdami svarstėme, kelintą kartą tie gultai taip ėjo iš rankų į rankas.
Maudynės jūroje man buvo kažkas nerealaus! Įpratusi prie Kemero jūros, kuri retai kada pasišiaušia, aš pirmą kartą, apskritai, Viduržemio jūroje mačiau tokias dideles bangas! Buvo ir linksma ir pavojinga, nes bangos talžė nevaikiškai – taip, kad net numovė nardymo batus! Ir krantas buvo vieni akmenys, ant kurių nusileisti mažiausiai norėjosi. Išsisiautę su bangomis, ilgai užsibūti negalėjome, kelias laukė dar ilgas prieš akis, tad patraukėme tolyn.
Antroji stotelė: Pataros dykuma
Atstumas: Kemeras - Pataros dykuma 188 km.
Patara – tai antikos laikais buvęs itin svarbus komercinis miestas, priklausęs Aleksandrui Makedonieciui, paskui perėjęs Kleopatros dinastijai – Ptolemėjams, Romėnams, Bizantijai ir sukaupęs nemažai istorinio paveldo.
Patara garsėjo savo itin dideliu 400 x 1600 metrų uostų. Tačiau šis uostas keldavo itin daug iššūkių laivams, dėl nuolat pūstomo smėlio, ko pasekoje ilgainiui prarado savo, kaip uosto, vertę.
Negana to, kartu po smėliu čia negailestingai buvo laidojami ir antikiniai kūriniai. Tačiau, dėl šios priežasties jie puikiai užsikoncervavo ir mes, šiandien vaikščiodami su išmaniaisiais telefonais rankose, galime apžiūrinėti juos savo akimis. Dabar šį paplūdimį vietiniai vadina tiesiog dykuma.
Ir štai Jums minties šuolis ir klausimas Jums už milijoną! Ar žinote, kas buvo Kalėdų Senelio gimtinė?
Lažinuosi, kad nežinojote, jog Kalėdų senelis, tas pats Šventasis Mikalojus (Saint Nicholas), buvo kilęs iš dabartinės Turkijos! Teigiama, kad jis gimė Graikijos kolonijoje Pataroje ir vėliau gyveno gretimame Miros mieste (dabartiniame Turkijos Demrės mieste). O jeigu žinojote, parašykite man, susitarsim dėl milijono. 😉
Na, o mes, jūroje išmirkę iki negalėjimo, Pataroje palakstėme po smėlį, pasidžiaugėme jo minkštumu, bet išstovėti ant jo basomis kojomis buvo beveik neįmanoma – jausmas lyg stovėtum ant žarijų! Vis dėlto, ant rankų atsistot pavyko. 😁
Trečioji stotelė: Saklikent kanjonas
Atstumas: Kemeras - Saklikent kanjonas 208 km.
Tai vienas įspūdingiausių mano matytų kalnų tarpeklių, kuriame pro įvairius kalnų plyšius srūva ledinis vanduo, sutekantis į kalnų upę. Virš jos kabo prie uolų pritvirtinti tiltai, o vaikštant jais, jausmas apima tikrai stiprus.
Vasaros metu, kai kanjono upė nuslūgsta, didžiulė pramoga tampa pasivaikščioti atsišakojusia jos vaga tarp uolų, kur užvertę galvas į viršų, matome uolų viršūnes, siekiančias net 600 metrų!
Šis kanjonas tęsiasi 18 kilometrų, o vietomis praėjimas tarp uolų susiaurėja vos iki 2 metrų. Mes, žinoma, ir atvykome čia išbandyti šios atrakcijos, bet jau nuo pirmų žingsnių žygis pareikalavo daugiau ištvermės, nei tikėjomės.
Norintieji pasivaikščioti kanjono tarpekliu, pirmiausia turėjo kirsti pagrindinę upę slidžiais jos akmenimis. Negana to, vanduo, atrodė, ledinis, kuris net ir vasaros vidury tesušyla iki 15 – 16 laipsnių. O kur dar tie slidūs akmenys ir stipri vandens srovė!
Logiška, kad tokiose vietose būtina turėti vandens batus, apie kuriuos mes visai pamiršome, o mūsų flipflopai nebuvo geriausia idėja šiam žygiui… Bet, laimei, mums pasisekė nenusisukti galvų ir iš lėto nušlepsėti kanjono taku.
Štai kaip praėjo pirmoji kelionės diena. Vakare atvykome į nuomotus AirBnb apartamentus Fetijoje, kur tradiciškai balkone, lydimi cikadų melodijos, užsirūkėme kaljaną ir dalijomės dienos įspūdžiais.
Antrą dalį skaitykite, paspaudę šią nuorodą.
