Egiptas, Šarm el Šeikas
Šarm el Šeikas, tai mūsų, lietuvių, poilsiautojų itin pamėgtas Egipto kurortas. Nors Egiptas yra Afrikos valstybė, visgi Sinajaus pusiasalis kartu su Šarm el Šeiku yra priskiriamas Azijai. Būtent Sueco kanalas yra skiriamasis Afrikos/Azijos riboženklis. Arabiškasis šio turistinio regiono pavadinimas „Sharm El Sheikh” (liet. Šeiko įlanka) byloja apie šeikų standartus atitinkantį poilsį. Be to, jis pelnė ir pačio prabangiausio Egipto kurorto titulą. O pati, dirbdama ne pirmą sezoną čia, galiu tik patvirtinti, kad tai tikra vandens ir dykumos pramogų bei poilsio oazė po karšta Egipto saule.
Žinoma, kaip ir daugumoje kurortų, viskas pastatyta turistams ir dėl turistų, o vietiniai gyventojai išsijuosę sukasi turizmo sferoje. Tikrai suprantu, kad pirmą kartą besiruošiantiems atostogoms Egipte, apima tikras galvos skausmas, kai reikia išsirinkti vieną viešbutį iš tokios gausios jų pasiūlos. Tačiau be šimtų išskirtinio dizaino resortų, pasakiškais koralais apdovanotų paplūdimių ir visais būdais besistengiančių patraukti praeivių dėmesį parduotuvėlių, čia vyksta ir rimtas gyvenimas.
Šiame margaspalviame turizmo fone stovi ištaigingi kongresų rūmai, kuriuose vyksta pasaulinio lygio konferencijos. Kaip tik ateinančiais, 2022 metais, čia vyks 27-oji Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencija (COP 27) bei nuolat posėdžiauja Arabų šalių lyga, į kurią suvažiuoja įtakingiausi arabų šalių atstovai.
Vaikučiai čia mokosi ne tik valstybinėse, bet ir tarptautinėse britų, prancūzų ir net japonų mokyklose, o studijas gali tęsti naujame tarptautiniame karaliaus Salmano universitete, įsteigto kaimyniškosios Saudo Arabijos iniciatyva. Tikriausiai, pastebėjote, žodis “international” (liet. tarptautinis) čia itin mėgstamas. Spėju, kad taip norima akcentuoti Šarmo vakarietiškumą. Būsimieji mūsų studentai, jūs taip pat galite rinktis savo profesinį kelią šioje egzotiškoje šalyje, kur vos už keliolikos kilometrų dykumoje gyvena laukinių arabų klajoklių gentys – beduinai. Tačiau vietinio gyvenimo peripetijas palikime vietiniams. Ką gi čia nuveikti poilsiautojams, pabėgusiems nuo darganotų lietuviškų orų.
Šarm el Šeiko miesteliai
Šarm el Šeikas yra nedidelis kurortas, Sinajaus pusiasalio pietuose, išsidriekęs apie 40 km Raudonosios jūros pakrantėje. Šis regionas dar skirstomas į 4 pagrindinius rajonus.
Nabq – šiauriausias rajonas, išsidėstęs vienoje tiesėje palei jūrą. Jame vyrauja viešbučiai ir jų erdvios teritorijos. Čia žmonės gali tikėtis ramaus poilsio, kuriems nereikia trankių klubų, barų ir parduotuvių gausos. Žinoma, miestelyje yra kur išeiti pasivaikščioti bei pavakaroti, tačiau šį miestelį labiau pamėgusios šeimos su vaikučiais, kurie juk ir diktuoja atostogų ritmą tėveliams. 🙂
Soho skveras (Sharks bay) ir Naama Bay – tai triukšmingiausios turistinės vietos, kuriuose pasitinka ištisa restoranų, barų, klubų, parduotuvių alėja. Soho skvere dažnai vyksta įvairūs renginiai – koncertai, karnavalai, net kalėdinės eglutės įžiebimas! O Štai Naama Bay rasite ir garsiąją “Hard Rock cafe” bei “Genena City” – arčiausiai to, ką galima vadinti prekybcentriu. Beje, turime ir naujai duris atvėrusį Šarm el Šeiko muziejų, kuriame eksponuojami neįkainojami Senovės Egipto eksponatai.
Nors šiuolaikinio Egipto islamiškajame pasaulyje azartiniai lošimai yra “haram” (liet. uždrausta), tačiau ryškiausiomis spalvomis čia tviska “Sinai Grand Casino”, kur lošimai yra išskirtinai legalizuoti. Ir viskas tik dėl brangiausiųjų turistų. Tad jei norite gerai pasiausti ir pasijusti lyg Las Vegase, rinkitės šį miestelį.
O štai seniausia kurorto dalis, esanti piečiausioje dalyje, vadinasi Hadaba. Čia yra keletas nuostabių mečečių – El Mustafa bei El Sabaha, kuri puikuojasi šalia senojo turgaus. Iš to galima spręsti apie Šarm el Šeiko istorija – seniausia El Mustafa mečetė pastatyta 2008 m. Bent jau šiuo metu lankymasis mečetėse uždraustas, tačiau liksite sužavėti ir iš išorės apžiūrėdami šiuos nuostabius arabiškos architektūros kūrinius.
Mums, krikščionims, vertėtų aplankyti ir Egipto krikščionių – koptų cerkvę. Net du meistrai iš Aleksandrijos, kartu su 11 pagalbininkų gražino cerkvės vidų įspūdingomis ikonomis iš Senojo bei Naujojo testamentų, kur ne kur įterpdami paveikslų, atspindinčius šiuos laikus. Cerkvė yra saugoma, į ją patekti galima praėjus patikrą, todėl lankymasis cerkvės viduje nėra uždraustas.
Jau užsiminiau apie senąjį turgų, tai vieta kuri domina ko ne visus atvykėlius. Vos priartėjus prie turgaus, galima užuosti kvapų kakofoniją. Parduodami smilkalai čia pat vilioja klientus aromatų įvairove, o žuvies restoranai savo gerybes demonstruoja išsirikiavę tiesiog gatvėje. iš tiesų, restoranai, tokie kaip “Fares” ar “Fish Mart”, turi nuostabių jūros gėrybių patiekalų už labai patrauklią kainą. „Fish Marte” netgi galima patiems išsirinkti, kurią žuvytę, kurias austres ar krevetes norėsite valgyti ir jums tuoj pat jas paruoš. Čia gausu kokybiškų tekstilės gaminių. Pavyzdžiui, dvigulės lovos patalynės komplektą, pagamintą iš 100 proc. satino, įsigysite maždaug už 45 $. (apie 40 €), o kur dar medvilniniai rankšluosčiai, kurių kaina siekia maždaug 15 – 30 €.
Na ir atskiro garbingo paminėjimo verta garsioji „Farsha”. Tai Raudonosios jūros pakrantėje, uolos papėdėje išsidėsčiusi rytietiško stiliaus kavinė/kaljaninė, papuošta nuostabiais šviestuvais, paveikslais ir egzotiškomis dekoracijomis. Jaukiai įsitaisę ant rytietiškų pagalvėlių, hipnotizuojančios muzikos fone, galėsite mėgautis egiptietiška arbata, maistu ir kitais gėrimais… Bet ne kaljanais, kurie, mano dideliam liūdesiui, yra draudžiami.
Gamtos lobynai
Paviršinis ir giluminis nardymas. Net jei ir nesate dideli vandens mėgėjai, visgi praleisti proga pamatyti koralų rifą ir spalvingąjį povandeninį pasaulį būtų didelis praradimas. Raudonoji jūra yra pati šilčiausia jūra pasaulyje, kurios temperatūra nenukrenta žemiau +20 laipsnių! Ji neįtikėtinai sūrį, tad joje palanki terpė augti egzotiškai augmenijai ir gyvūnijai. Skaičiuojama, kad čia gyvena virš 1000 žuvų ir per 150 koralų rūšių! Paslaptingieji koralai, tai ne šiaip kokios negyvos uolos, tai gyvi organizmai, per metus paaugantys vos 0,2 – 10 cm ir, deja, dėl mūsų veiklos, palaipsniui nykstantys..
Koralai yra akylai saugomi visame pasaulyje, tačiau galiu prisiekti, rašau šį tekstą vos keletą valandų po paviršinio nardymo. Grįžusi į krantą pastebėjau, kaip moteriškė, būdama toli jūroje netikėtai atsistojo. Žinoma, niekur kitur, kaip ant koralinio rifo! Kaip, vis dėlto, gaila, kad dar atsiranda nesupratingų žmonių, akiplėšiškai niokojančių šią gamtos dovaną.
Be to, kartas nuo karto Egipto valdžia tai uždraudžia, tai vėl leidžia pradedančiųjų giluminį nardymą iš laivų. Lygiai dėl tos pačios priežasties – koralų niokojimo. Gerai ar ne, tačiau šiuo metu toks nardymas yra leistinas. Matomai, iki rimtesnio įvykio. Visgi, jeigu kam užniežtės nagai pasiimti, ką nors iš jūros ar paplūdimio kaip suvenyrą, gali grėsti didelė bauda ir net kalėjimas. Kaip sakoma: “take nothing with you, leave nothing behind”.
Nors koralais galima džiaugtis ir viešbučio pajūryje, šiek tiek už Šarm el Šeiko randasi net du gamtos rezervatai – Nabq bei Ras Mohamed. Čia susilieja dykuma su jūra, kurios gelmėse, kaip teigiama, slypi pats Alacho sodas. Koralų siena čia tęsiasi gilyn į jūros tamsumą, dovanodama savo svečiams nepamirštamą pagarbios baimės bei susižavėjimo pojūtį.
Pakrantėse čia auga mangrovių giraitės – augalų, filtruojančių sūrų vandenį ir leidžiančių veistis mažyliams jūrų gyventojams – krabams bei žuvytėms. Ant mangrovių lapelių plika akimi galima pastebėti nusėdusius druskos kristalus.
Be to, Ras Mohamedo nacionalinis parkas yra svarbi migruojančių paukščių stotelė. Skaičiuojama, kad rudenį iš visos Europos daugiau nei 500 tūkst. paukščių, keliaujančių per Raudonąją jūrą į tolimąsias Afrikos šalis, čia sustoja pailsėti. įdomu tai, kad mūsų gandrai čia išskiriami, kaip vieni dažniausiai atvykstančių paukščių.
Ir štai išlipus iš jūros, patenkame į visai kitą pasaulį – dykumą. Joje šeimininkauja beduinai – laukinių arabų klajoklių gentys, gyvenantys pagal gamtos diktuojamas sąlygas bei savitą santvarką. Žinoma, turizmo sūkurys neaplenkė ir jų. Įsileisdami į savo teritoriją, jie kviečia turistus pajodinėti jų auginamais ir prižiūrimais kupranugariais. Net ir patys mažiausieji genties nariai moka puikiai susitvarkyti su šiais didingais gyvūnais ir klusniai juos vesti bandoje. Nors į vidų petekti negalima, tačiau nuošalėje galima pamatyti ir jų kaimelį bei suręstas trobeles, kuriose ir gyvena dykumos šeimininkai.
Regis, beribėje dykumoje vietos užtenka visiems. Jos platybėse keturračiais, džipais ar bagiais galima lėkti, kur akys mato. Čia net ir rimčiausi kostiumuoti viršininkai lyg vaikai nutrūkgalviškai leidžiasi puraus smėlio kopomis snieglenčių pagalba. O sutemus, po vakarienės beduiniškoje stovyklavietėje, vietinis astronomas pakviečia prie moderniausio šiuolaikinio teleskopo pažvelgti į dangaus platybes! Koks neįtikėtinas jausmas aplanko iš arti apžiūrint mėnulio kraterius ir savo akimis pamačius Saturno žiedus!
Ir tai dar ne viskas, kas jūsų laukia paslaptingoje dykumoje! Štai vienas svarbiausių krikščioniškų vietų slypi būtent Sinajaus dykumoje – tai 2258 m. aukščio Mozės kalnas, ant kurio Dievas įteikė Mozei 10 įsakymų. Naktį, kartu su keliomis dešimtis piligrimų, galite leistis į dvasinę kelionę, kopdami į šio kalno viršūnę. Įveikę daugiau nei du kilometrus, pasitiksite pirmuosius saulės spindulius. O štai kalno papėdėje, išvysite ir Šv. Kotrynos vienuolyną bei koplytėlę, pastatytą ten, kur, pasak biblijos, Mozei apsireiškė Dievas, degančio krūmo pavidalu.
Tai štai koks yra šis Šeiko kurortas. Nors ir ganėtinai nedidelis, tačiau turintis daug pasiūlyti gero poilsio bei įspūdžių trokštantiems keliautojams. Net jei keliaujate nebe pirmą kartą, iš Šarmo galite nuvykti aplankyti Kairą ir Gizos piramides, prašmatnųjį Luksorą, Jordanijos Petrą ir kada nors ateityje vėl sienas atversiantį Izraelį – viskas įmanoma, tereikia noro turėti. 🙂 Bet apie tai kituose rašiniuose. O jei dar neskaitėte pradžiamokslio keliaujantiems į Egiptą, kviečiu peržvelgti šį straipsnelį “Pasiruošk atostogoms Egipte”.
